Nekilnojamasis turtas, kuriuo dalijasi keli asmenys, dažnai tampa teisinių nesutarimų objektu. Vienas dažniausių ginčų kyla, kai bendrasavininkai nesutaria dėl turto pardavimo. Ši situacija gali kilti, jei nekilnojamasis turtas priklauso keliems asmenims, tačiau vienas iš jų nenori parduoti savo dalies arba nesiūlo parduoti viso turto.
Pagal Lietuvos Civilinį kodeksą (CK), yra aiškiai nustatyta, kaip turi būti elgiamasi tokiais atvejais. Norint išspręsti nesutarimus ir išvengti ilgalaikių konfliktų, svarbu žinoti, kokios teisės ir pareigos tenka bendrasavininkams bei kokios galimybės yra, kai vienas iš bendrasavininkų nesutinka parduoti turto.
1. Bendrasavininkų teisės ir pareigos pagal Civilinį kodeksą
Pagal Civilinio kodekso 4.79 straipsnį, bendrasavininkai turi pirmumo teisę įsigyti kitų bendrasavininkų turtą, kai jis yra parduodamas. Tai reiškia, kad, jei vienas bendrasavininkas nori parduoti savo dalį, jis privalo pirmiausia pasiūlyti ją kitiems bendrasavininkams. Tai yra, prieš parduodamas savo dalį trečiajam asmeniui, jis turi pranešti kitiems bendrasavininkams apie pardavimo ketinimą ir pasiūlyti pirkti tą dalį pagal tokią pačią kainą ir sąlygas.
Jei bendrasavininkas nesutinka parduoti turto arba jo dalies, o kiti bendrasavininkai nori parduoti, yra numatyti teisėti veiksmai, kuriais galima tęsti pardavimo procesą.
2. Kas nutinka, jei bendrasavininkas nesutinka parduoti turto?
Jei vienas bendrasavininkas atsisako parduoti savo dalį arba nesutinka su pardavimo sąlygomis, galimi keli veiksmai:
Pirmenybė kitiems bendrasavininkams: Pirmiausia, reikia įsitikinti, kad bendrasavininkai buvo tinkamai informuoti apie ketinimą parduoti ir buvo pasiūlyta jų pirkti turtą. Jei jie atsisako pirkti ar nesiūlo sąžiningos kainos, gali būti pereinama prie kitų veiksmų.
Teisė į pardavimą per teismą: Jei bendrasavininkas nesutinka su pardavimu, kitų bendrasavininkų grupė turi teisę kreiptis į teismą dėl turto pardavimo priverstinumo. Tai yra sudėtingas ir dažnai ilgas procesas, kurio metu teismas nusprendžia, ar yra pagrindas priverstinai parduoti turtą, kad būtų užtikrinta visų šalių interesų apsauga.
Teismas gali pripažinti, kad bendrasavininko nesutikimas yra neteisingas, jei jis nėra pagrįstas svariais argumentais arba jeigu jis trukdo kitiems bendrasavininkams realizuoti savo teisę disponuoti turtu. Teismas taip pat gali nurodyti parduoti turtą per viešąją prekybą, kad užtikrintų tinkamą jo vertės realizavimą.
Galimybė išpirkti kitą bendrasavininką: Jei nesutariama dėl pardavimo, galima susitarti dėl išpirkimo sąlygų. Tai reiškia, kad bendrasavininkas, kuris nori parduoti, gali pasiūlyti savo dalį kitam bendrasavininkui už sutartą kainą. Jei susitarimas dėl išpirkimo neįvyksta, šis procesas gali būti užbaigtas teismu.
3. Parduodant turtą be bendrasavininko sutikimo
Jei bendrasavininkas atsisako sutikti su pardavimu, tačiau kiti bendrasavininkai nori tęsti pardavimo procesą, jie gali siekti parduoti turtą per teismą. Teismas, atsižvelgdamas į situaciją ir įvertinęs bendrasavininkų interesus, gali priimti sprendimą dėl turto pardavimo.
Tačiau ši galimybė yra susijusi su tam tikrais iššūkiais:
Laiko ir išlaidų sąnaudos: Teismo procesas dėl turto pardavimo priverstinio būdu gali užtrukti ilgą laiką ir pareikalauti papildomų išlaidų advokatams bei teismų mokesčiams.
Teisinės komplikacijos: Teismų sprendimas gali būti palankus ne visada. Jei nesutarimas yra dėl turto vertės arba kitų svarbių aspektų, gali kilti papildomų ginčų ir teisiniai nesutarimai, kurie užtrunka.
4. Ką daryti, jei nesutinkama dėl pardavimo kainos?
Kita dažna problema, kylanti tarp bendrasavininkų, yra nesutarimas dėl pardavimo kainos. Jei vienas bendrasavininkas nori parduoti už aukštesnę kainą, o kiti nesutinka, gali kilti konfliktas dėl sąlygų.
Tokiu atveju gali būti atlikti šie veiksmai:
Derybos ir susitarimai: Jei kiti bendrasavininkai nenori parduoti už pasiūlytą kainą, verta pradėti derybas. Derybos gali padėti rasti kompromisą, kuris patenkintų visus bendrasavininkus. Tai gali apimti kainos peržiūrą arba papildomų sąlygų įtraukimą.
Vertinimas: Norint objektyviai įvertinti turtą, gali būti pasitelkiami nepriklausomi vertintojai. Tokiu būdu galima užtikrinti, kad kaina atitinka rinkos vertę ir išvengti nesutarimų dėl per didelės ar per mažos kainos.
5. Prevencija: kaip išvengti nesutarimų dėl bendros nuosavybės?
Norint išvengti nesutarimų dėl nekilnojamojo turto pardavimo ateityje, svarbu tinkamai apsvarstyti kelis aspektus:
Aiškus susitarimas nuo pradžių: Jei perki turtą su kitais asmenimis, svarbu iš karto susitarti dėl galimų ateities veiksmų. Tai apima ir pardavimo procedūras, taip pat ir būdus, kaip spręsti nesutarimus dėl kainos.
Teisiniai dokumentai: Pasirašant sutartis su bendrasavininkais, būtina užtikrinti, kad būtų aiškiai apibrėžtos visos sąlygos ir procedūros dėl pardavimo ar išpirkimo.
Bendrasavininkų nesutikimas parduoti Nekilnojamąjį turtą gali sukelti rimtų problemų, tačiau pagal Lietuvos Civilinį kodeksą yra numatyti sprendimai, kurie gali padėti išspręsti tokius ginčus. Jei nesutarimai dėl pardavimo kainos ar sąlygų nebus išspręsti derybų keliu, teismas gali priimti sprendimą dėl priverstinio turto pardavimo. Todėl labai svarbu būti gerai informuotiems apie savo teises ir pareigas, kad būtų galima tinkamai elgtis ir užtikrinti teisingą sprendimą.
Comments